Old school Easter eggs.

Sumedėjusių augalų pagrindinis sisteminis ir biologinis vienetas yra rūšis. Ji dažnai skirstoma į smulkesnius vienetus, t.y- porūšius, formas, variatetus, taksonus. Kiekvienai rūšiai yra priskirti augalai, kurie yra labai panašūs morfologiniais ir biologiniais įpatumais. Rūšys viena nuo kitos yra gana griežtai apribotos ir tarp savęs retokai kryžminasi (palikuonys nevaisingi). Porūšiai nėra griežtai vieni nuo kitų atsiriboję ir neretai tarp jų būna pereinamų formų. Porūšiai turi atskirą paplitimo sritį arba užima tam tikrą rūšies arealo dalį. Variatetai yra išplitę kartu su rūšimis ir nuosavo arealo neturi. Rūšies porūšio ir variateto savybės yra paveldimos. Tyrinėjant augalus gamtoje, bot soduose, galima aptikti tam tikrų rūšių individų su skirtingais morfologiniais požymiais. Jie dažniausiai kinta keičiantis aplinkos sąlygoms, tokios grupės vadinamos formomis (pvz: tos rūšies augalo lapai žali, bet gamtoje galima pastebėti su geltonais pakraščiais).
Sumedėję augalai pagal savo gyvybinę formą ir išorinius požymius skirstomi į medžius, krūmus, puskrūmius, krūmokšnius ir lianas. Mūsų planetoje yra kraštų, kuriuose medžiai pasiekia gigantiškų matmenų. Pvz: Š Amerikoje Amerikinė sekvoja pasiekia 150 m aukštį, Australinis eukaliptas- 120 m. Lietuvoje aukščiausios pušys ir eglės perkopia 40-45 m, o introdukuoti Europiniai maumedžiai viršija 50 m.
Medžio savybė yra turėti liemenį su šakomis, kurios prasideda tam tikrame aukštyje nuo žemės pav. Ant šakų- lapai arba spygliai. Jie sudaro vainiką ar lapiją. Medžiai pagal aukštį sąlyginai skirstomi į kelias grupes:
• Aukšti virš 25m
• Vidutiniai 15-25 m
• Žemi iki 15 m
• Neūžaugos (bonsai)
Krūmai turi savybę nuo žemės pav šakotis į keletą plonų liemenėlių ir būti ne aukštesniais kaip 5-7 m. pvz riešutinis lazdynas. Krūmai
• Aukšti virš 5 m
• Viduriniai 1-5 m
• Žemi iki 1 m.
Krūmokšniai ir puskrūmiai sudaro atskirą augalų grupę. Aukštis 10-15 cm. Vijokliniai augalai turi vijoklinį stiebą, kuriam reikalinga atrama. Stiebų ilgis svyruoja nuo kelių iki keliolikos m Lt. (paprastasis vynmedis, gebenė lipikė) ir iki 300 m ilgio atogrąžuose. Sumedėjusių augalų klasifikacija- sąlyginė, nes ta pati rūšis skirtingose sąlygose- skirtingo aukščio. Nederlingame smėlio dirvožemyje , derlingame priemolyje- kelis kart didesnio aukščio. Kiekvienai augalų rūšiai atstovauja individai, pvz: paprastasis kadagys, miškuose auga po medžių lajomis, Kuršių Nerijos pievose- sudaro paprastojo kadagio sąžalynus. Kiekvienos rūšies paplitimo teritorija vadinama arealu. Arealo ribos gali kisti, keičiantis aplinkos sąlygoms. Pvz paprastosios eglės arealas po truputį slenkasi į šiaurę.
Vienos sumedėjusių augalų rūšys gali užimti nedideles teritorijas, o kitos paplisti dideliuose plotuose. Pvz paprastoji pušis paplitusi eurazijos žemynuose, o juodalksnis tik europoje. Sumedėjusių augalų rūšys, kurios išplitusios ribotuose arealuose- vadinami endeminėmis rūšimis. O sumedėjusių augalų rūšys, kurios paplitusios keliuose kontinentuose- vadinamos kosmopolitinėmis rūšimis. Prieš milijonus metų reliktiniai augalai yra buvę paplitę plačiose teritorijose, bet dėl aplinkos salygų pokyčių išliko tik pavieniai egzemplioriai, aptinkami nedideliuose plotuose. Prie išnykstančių reliktinių augalų rūšių galima priskirti beržą keružį, kuris prieš keliolika tūkst m, traukiantis ledynams buvo plačiai paplitęs visose tgeritorijose, o dabar aptinkamas tik keliose pelkėse. Rūšies perkėlimas iš nat paplitimo arealo ribų yra vadinamas- introdukcija. Natūralizacija- kai rūšis perkeliama į analogiškas aplinkos sąlygas, kuriomis jis anksčiau augo.
Prieš 500 metų Portugalai P Amerikoje aptiko brazilinį kaučiukmedį, pasodino indonezijoje. Aklimatizuojami augalai turi prisitaikyti prie naujų salygų. Pvz 1925 m dviskiaučio kaukmedžio sėklos buvo surinktos Madrido bot sode ir kitą pavasarį pasodintos Klp bot sode.Ši rūšis puikiai aklimatizavosi. Medžiai ir krūmai auga įvairiosebendrijose, ir vieni kitų augimą skatina arba slopina.