Paprastasis skroblas ( Carpinus betulus)
2. Šeima: Lazdyniniai- Corylaceae
3. Savaiminis; gyv. forma- medis (iki 20-25 (30) m aukščio);
4. Liemuo vos 2-3 m ilgio, 0,5 (1,0)m.Ø. Seni kamienai vagoti. Žievė lygi, plona, šviesiai pilka. Ūgliai apvalūs, ploni, ties tarpubambliais išlankstyti, pilkai rusvi, su balzganomis karpelėmis. Pumpurai pailgai mšiniški, smailūs, ūglio spalvos, prigludę prie ūglio.
5. Lapai ovalsūs arba pailgai kiaušiniški, 5-12 cm ilgio, 3-5 cm pločio, smailiaviršūniai, dvigubai pjūkliškais kraštais, apskritu pamatu, plonoki, su įspaustinėmis gyslomis. Lapai žali, apatinė pu¬sė pagysliais truputį plaukuota. Lapkotis apie 1 cm ilgio. Rudenį lapai pagelsta, tru¬putį parausta, paruduoja.
6. Žiedai. Kuokeliniai žirginiai 3-5cm ilgio, 0,5cm Ø, rausvai žali, pasvirę. Pažiedė plačiai kiaušiniška, plaukuota, kuokeliai perskeltu koteliu, dulkinių viršūnėje yra kuokštas plaukelių. Piesteliniai žirginiai iki 10-15cm ilgio. Mezginė apatinė. Pažiedės smulkios, plaukuotos, neryškiai rusvos, purkos po 2, siūliškos, raudonos, ant trumpo liemenėlio, jaunos goželės pridengtos. Anemofilas. Žydi lapams skleidžiantis, gegužės mė¬nesį.
7. Riešutėlis suplotas, 5-9 mm ilgio, pilkai žalsvas ar gelsvas, tvirtu, šiek tiek išilgai briaunotu kevalu, su pažiedlapių liekanomis viršūnėje, prisitvirtinęs prie triskiautės goželės pamato. Goželės nedantytais kraštais, vidurinioji skiautė il¬giausia, 3-4 cm ilgio. 1 kg yra 2400 riešu¬tėlių. Riešutėliai subręsta rugsėjį-spalį. Krenta ištisą žiemą.
8. Mėgsta derlingus ir vidutinio derlingumo, drėgnokus, iš dalies drėgnus, bet neužmirkusius velėninius karbonatinius dirvožemius drėgnokus (reiklus). Lietuvoje skroblynai paplitę eutrofinėse ir mezotrofinėse augavietėse: daugiausia- sunkiuose priemolio ir molio dirvožemiuose(66%), mažiau- dvinariuose lengvuose ant sunkaus podirvio dirvožemiuose(23%) ir mažiausiai- smėlyje ir žvyre(11%). Skroblas geriausiai iš visų Lietuvos miškų medžių pakenčia paunksnę. Skroblas vidutiniškai ištvermingas šalčiui medis, per šaltąsias žiemas vietomis apšąla, kai kurie
medžiai nudžiūva, atželia iš kelmo. Oro drėgmei labiau reiklus nei dideliam kiekiui šilumos. Miesto sąlygomis skroblas yra vidutiniškai ištvermingas.
9. (Jaunų medžių laja kiaušiniška, vėliau rutuliška arba skėtiška). Dek veislės: Fastigiata, ‘Quercifolia‘ (dgiliai plunksniškai iškarpytais lapais), ‘Incisa‘(negiliai plunksniškai iškarpytais lapais); Columnaris (žemas, tankiašakis, kūgiškas medelis); Pendula (nusvirusiomis šakomis); Variegata (baltai margais lapais).
10. Skroblo lapai greit supūva ir gausina humuso kiekį. Šaknys apsaugo šlaitus nuo erozijos, vandens išgraužų. Skroblas laikomas ąžuolynų, uosynų pavaroviniu(skatina mesti šakas ir augti) medžiu. Skroblas- gražus parkų medis. Iš skroblo veisiamos karpomos gyvatvorės ir aukštos žalios sienos, jo medeliai naudojami topiarams. Kartais auginamas pavieniui parkuose, prie vandens telkinių, rečiau- alėjose (Plungės parke).


Old school Easter eggs.