Didžioji pocūgė
Paplitusi Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje. Ramiojo vandenyno pakrantėje, nuo Vankuverio salos Kanadoje iki Meksikos pietuose. 5-7 zona.
50-75 (115) m aukščio medis. Liemens skersmuo 1-2 (4,6) m. Šiuo metu žinomas aukščiausias didžiosios pocūgės medis au¬ga JAV Oregono valstijos šiaurėje ir yra 100 m aukščio.
Laja kūgiška, senų medžių ritiniška arba netaisyklinga, žalios spalvos. Šakos horizontalios, iš pradžių kiek kylančios. Žievė stora, išilgai giliai suaižėjusi, ruda. Ūgliai gelsvai pilki ar rusvi. Purai iki 1 cm ilgio, rudi, žv 1-1,5 mm pločio, plonoki, t smailokos. Spygliai išsidėj apatinė šviesiai žalia, su i žiai 7-10 (12) cm ilgio, 3—; nų viršūnėlės toli išlindusi prie kankorėžio.
Sporifikuoja prieš skleidžiantis pumpurams, balandžio pabai-goje-gegužės pradžioje. Kankorėžiai prinoksta rugsėjo mėnesi ir esant saulėtam orui netrukus išsiaižo. Pilnagrūdės sėklos užsimezga įvykus kryžmadulkai. Pavieniui augančių medžių sėklos tuščios arba jose tik nedaug pilnų, todėl tokių medžių kankorėžių rinkti neverta. Ant makrostrobilų pakankamai patenka kitų medžių mik-rosporų tuo atveju, kai medis auga pavėjui ir ne didesniu kaip 2 3 medžių aukščių atstumu nuo sporifikuoja učių medžių. Per žie¬mą sėklos laikomos sausoje vėsioje patalpoje.


XtGem Forum catalog