Stambiažiedė ląstūnė - Campsis radicans (L.) Seem.
Lot. sinon.: Bignonia radicans L.; Tecoma raaicans]uss.
Paplitusi Šiaurės Amerikos rytuose, nuo Pensilvanijos ir Misūrio iki Floridos ir Teksaso. 5-9 zona.
Užauga iki 10-15 m aukščio. Lapai neporomis plunksniški, su¬daryti iš 7-11 trumpakočių, kiaušiniškų, 3-6 (10) cm ilgio, nusmailėjusių, dantytų, žalių, neplaukuotų arba tik apatinėje pusė¬je plaukuota pagrindine gysla lapelių. Žiedai po 4-12 susitelkę viršūninėse kekėse, iki 6-9 cm ilgio, 4-5 cm skersmens, oranžiniai arba raudoni. Taurelė penkiaskiautė, 3 kartus trumpesnė už vainikėlio vamzde¬lį. Vamzdelis beveik ritiniškas, su 5 plačio¬mis, beveik apskritomis stambiomis skiau¬tėmis. Dėžutės ritiniškos, 8-12 cm ilgio, pil¬nos plokščių, sparnuotų sėklų. Žydi liepą-rugsėjį.
Auga sparčiai. Mėgsta derlingą, drėg¬noką dirvožemį. Pakenčia -20-25°C šaltį. Sviesomėgė. Augintina nuo vėjų apsaugo¬toje vietoje. Jauni krūmai žiemai užden¬giami.
Dažnoka sodybose, retesnė - miestų žel¬dynuose.