Lamborghini Huracán LP 610-4 t

Paprastasis kadagys Jupinerus communis
Bendras paplitimas. Paprastasis kadagys- pasaulyje labiausiai paplitusi spygliuočių rūšis. Jo
arealas apima Europą ir Mažąją Aziją, nusidriekia per Kaukazą, Himalajus, Sibirą, taip pat auga Šiaurės
Amerikoje. Paplitimas Lietuvoje. Rūšis paplitusi visoje šalies teritorijoje, kiek dažnesnė Pietų Lietuvos
pušynuose. Dažniausiai tai trako medis arba krūmas. Lietuvos pušynų trake vidutiniškai auga apie 850
kadagių 1ha. Gyvenimo forma ir išvaizda. Krūmas, paprastai neaukštas(3-5m aukščio), rečiau medis(iki
10-15m aukščio). Laja tanki, o jos forma labai įvairi, tačiau dažniausiai ovali arba kūgiška. Dvinamis.
Kartais dendrologinėje literatūroje nurodoma, kad vyriškieji augalai dažnai būna panašesni į medžius,
o moteriškieji- į krūmus, kadangi vyriškųjų kadagių laja siauresnė. Auga lėtai. 5 metų kadagiai siekia vos 20cm, o 10 metų- apie 50cm. Įprastą aukštį(3-5m) kadagys pasiekia apie 50 gyvenimo metus. Kartais užauga iki 15m aukščio. Derėti pradeda 10-12 metų.Ilgaamžiai.Žievė. Jaunų medžių lygi, o vėliau supleišėjusi išilginiais dryžiais, nuo pilkai rudos iki raudonai rudos spalvos.Ūgliai. Jauni tribriauniai, rusvi. Šakelės apvalios arba vos briaunotos, rausvai rudos.Spygliai. Menturiuose po 3, 10-15mm ilgio 1-2mm pločio, aštriai nusmailėję, kieti, dygūs, paprastai pilkai žali(apatinė pusė žalia, kiek žvilganti), įdubę(išilgai įsigaubę), su balsva žiotelių
juostele viršutinėje pusėje. Spygliai šakutėse išsilaiko apie 4 metus. Strobilai ir kankorėžiai. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji- kūgiški, maži(3-4mm ilgio), gelsvai žali, neryškūs, vyriškieji- ovalūs, vos didesni(iki 5mm ilgio), geltoni. Sporifikuoja balandžio pabaigoje- gegužės pradžioje.
Kankorėžiai rutuliški, uogos pavidalo, 5-10mm skersmens, bekočiai, pirmos vasaros- žali, o kitų
metų rudenį- juodai mėlyni, padengti balsvu apnašu. Kadagio kankorėžiai- tariamosios uogos- ypač
tampa ryškūs, kai rudens šalnos ar pirmasis sniegas nubalsvina kadagio šakas, spyglius. Uogiški
kankorėžiai sudaryti iš 3(6) mėsingų, neprasiveriančių sėklinių žvynų, salstelėję, sakų prieskonio.
Sakais kvepiančiame minkštime yra 1-3 pailgos tribriaunės mažos(apie 4mm ilgio) sakingos sėklos
kietu rudu apvalkalėliu. 1000 sėklų sveria 10-15(18) gramų. Sėklų svoris sudaro apie 15% kankorėžio
svorio. Kankorėžiai subręsta(tampa juodai mėlyni) antrųjų metų rudenį ir per žiemą laikosi ant šakelių.
Poreikis aplinkai. Augavietės. Šviesamėgis, nors ūksmę pakenčia- jauni kadagiai vešliai auga
pušynuose, taip pat su egle mišrių beržynų ir ąžuolynų trake. Atsparus šalnoms ir šalčiams, jautrus
užterštam orui. Nors jo šaknų sistema paviršinė, gerai pakenčia sausras.
Dėl didelio dervingumo kadagio vaisių valgyti negalima, tačiau jie puikiausiai tinka prieskoniams. Auginamas dekoratyviniuose želdynuose, ypač mėgstami medeliai aukšta, koloniška laja