Drebulė ( Populus tremula)
2. Šeima- Gluosniniai – Salicaceae;
3. Savaiminis, gyv forma- medis;
4. Ūgliai dvejopi: vegetatyviniai (ilgi, šiek tiek bambliuoti) ir generatyviniai (trumpi, randuoti). Pumpurai: pailgai kiaušiniški, aštriai nusmailėję, apie 1cm ilgio, rausvai rudi.
5. Lapai: apskriti, 3-7cm ilgio ir tokio pat pločio, trumpai nusmailėję, banguotais kraštais, pliki arba truputi plaukuoti, šviesiai žali, apatinė pusė pilkšva.
6. žirginiai iki 10 (14) cm ilgio ir iki 1,5 cm skersmens, plaukuoti: kuokeliai raudoni dėl ryškiai raudonos ar purpurinės spalvos dulkių, opiesteliniai kiek trumpesni, pilkai žali, tik purkos raudonai purpurinės. Žydi prieš lapojant balandžio pab.- gegužės pr. Sėklos subręsta vos sulapojus, praėjus 25dienoms po žydėjimo ir iš karto pradeda sklaidytis.
7. Auga labai sparčiai, nuo40-50metu nebeauga.gyvena 80-90 (150) metų, gausiai plinta šakų atžalomis. Jaunos atžalos užauga iki 2m per metus.
8. Dirvožemio reiklumui vidutiniškai reikli. Plinta derlinguose ir vidutinio derlingumo drėgnokuose dirvožemiuose.Pusiau šviesomėgė. Atspari šalčiui ir sausroms. Kartais nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Sparčiai atželia kirtavietėse, gaisravietėse, apleistose dirvose.
9. Dek. Veislės: „Erecta“- siaurai koloniškas medis. „ Pendula“- šakos svyrančio, dauginama skiepais. Negausiai aptinkamo drebulės plaukuotalapio varieteto- P. Tremula var. Villosa- jaquni lapai ir ūgliai apaugę tankiais balsvais arba veltiniškais plaukeliais.
10. dažniausiai aptinkami medžiai, kurių purkos raudonos, bet pasitaiko ir turinčių gelsvai žalias purkas medžių.